- pliaugė
- pliaugė̃ sf. (4) menk. 1. ilgas lietus, dranga, dargana: Kuris sės, Dievo pasiprašęs, nors ir į pliaugę – bus geriausieji javai LTR(Žg). 2. scom. kas pliaugoja: Tikras pliaugė̃: pliaugia niekus Nmn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pliaugė
Look at other dictionaries:
pliauga — pliaugà sf. (4) žr. pliaugė: 1. Lija ir lija, argi neduos Dievas šitai pliaũgai galo – gali rugiai suželti Srj. 2. scom. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
